Vienas iš labiausiai netikėtų medicinos mokslo atradimų pastaraisiais dešimtmečiais yra tai, kad miego trukmė ir kokybė tiesiogiai reguliuoja cukraus kiekį kraujyje – ir šis ryšys yra toks stiprus, kad ilgalaikė nemiga laikoma nepriklausomu 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniu. Endokrinologai Eva Spiegel ir kolegos 2005 m. įrodė, kad vos savaitė po 5,5 valandos miego sukelia insulino rezistenciją, lygiavertę metaboliniam poveikiui, kurį sukeltų 20 kg svorio prieaugis. Tai ne statistinis sutapimas – tai biologinis mechanizmas, kurį galima išmatuoti, suprasti ir paveikti.
Insulino rezistencija – tai būklė, kai raumenų, kepenų ir riebalinio audinio ląstelės nebeatsako normaliai į insuliną. Kasos beta ląstelės yra priverstos gaminti vis daugiau insulino, kad pasiektu tą patį cukraus sumažinimo efektą. Ilgainiui kasos rezervai išsenka, ir cukraus kiekis kraujyje nuolat pakyla.
Miego trūkumas skatina insulino rezistenciją keliais vienu metu veikiančiais mechanizmais:
Svarbu suprasti, kad šie pokyčiai atsiranda greitai – ne po metų ar dešimtmečių, o per kelias dienas. Tai reiškia, kad kiekviena prasta naktis prisideda prie metabolinio krūvio ir glikemijos reguliavimo pablogėjimo.
Kortizolis – tai streso hormonas, turintis ryškų kontrainsulinį poveikį: jis didina cukraus kiekį kraujyje, skatindamas kepenis gaminti gliukozę ir slopindamas gliukozės įsisavinimą raumenyse. Normaliai kortizolio lygis pasiekia minimumą apie vidurnaktį ir pradeda kilti tik ryto link – tai suteikia organizmui ramų metabolinį laikotarpį miego metu.
Miego trūkumas ardo šį ritmą fundamentaliai. Tyrimai rodo, kad žmonėms, miegantiems mažiau nei 6 valandas, vakaro ir nakties kortizolio lygis išlieka pakilęs – kartais net 37 % aukščiau nei normaliai miegantiems asmenims. Rezultatas yra naktinė hiperglikemija: cukraus kiekis kraujyje yra per aukštas ne tik dieną, bet ir nakties metu, kai organizmas turėtų atsistatyti.
Ypač pavojingas yra lėtinis miego sutrūkimas žmonėms, jau sergantiems prediabetu arba 2 tipo diabetu. Jiems pakilęs naktinis kortizolis gali smarkiai pabloginti glikemijos kontrolę ir HbA1c rodiklius – net jeigu dieta ir vaistai nesikeičia. Daugiau apie kortizolio ir miego sąveiką – straipsnyje apie miegą ir hormonus.
Nemiga ir prastas miegas beveik universaliai sukelia padidėjusį potraukį saldumynams, kepiniams ir greito maisto produktams. Tai nėra silpna valia – tai tiesioginis hormoninis atsakas, kurį galima išmatuoti laboratorijoje:
Bet tai dar ne viskas. Miego trūkumas ypač sustiprėja hedoninis maisto troškimas – noras valgyti ne iš bado, o dėl malonumo. Neuroimagingų tyrimai rodo, kad išsekęs smegenų prefrontalinis žievė (atsakinga už impulso kontrolę) po nemigos reaguoja silpniau, o atlygio centrai (striatum) į aukštakalorį maistą reaguoja stipriau. Tai biomechaninis receptas, kaip nemiga sukuria priklausomybę nuo cukraus ir krakmolingų produktų.
Praktinė pasekmė yra aiški: žmogus, miegantis 5–6 val., statistiškai suvalgo 300–500 kkal daugiau per dieną nei miegantis 7–9 val. – ir šis skirtumas ypač aštriai matomas glikemijos svyravimuose. Detaliau apie šį ryšį – straipsnyje apie miegą ir kūno svorį.

Cukrinio diabeto valdymas tradiciškai orientuojamas į mitybą, fizinį aktyvumą ir vaistus. Tačiau miego optimizavimas yra lygiavertis ketvirtasis komponentas, kuriam vis dar skiriama per mažai dėmesio klinikinėje praktikoje.
Keletas svarbių klinikinių duomenų:
Žmonėms, sergantiems 2 tipo diabetu, rekomenduojama reguliariai stebėti ne tik glikemiją, bet ir miego kokybę – nes šie du rodikliai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Ilgalaikio miego trūkumo pasekmės sveikatai apžvelgiamos išsamiai atskirame straipsnyje.
Vienas iš įdomiausių mokslinių atradimų pastarojo dešimtmečio yra tai, kad melatonino ir cukrinio diabeto ryšys turi aiškų genetinį pagrindą. Hebdo locus – tai genominis regionas 11 chromosomoje, kuriame yra MTNR1B genas, koduojantis melatonino MT2 receptorių kasos beta ląstelėse.
Didelės masto GWAS (genome-wide association studies) nustatė, kad tam tikri MTNR1B geno variantai (ypač rs10830963 polimorfizmas) yra reikšmingai susiję su:
Biologinis mechanizmas: MT2 receptoriai kasos beta ląstelėse normaliai reguliuoja insulino sekrecijos ritmą pagal paros laiką – naktį, kai melatonino lygis aukštas, insulino sekrecija slopinama. Žmonėms su riskingais MTNR1B variantais šis reguliavimas veikia perdėtai agresyviai, todėl beta ląstelės yra pernelyg slopinammos – tai ilgainiui mažina jų funkcinį rezervą.
Praktinė implikacija: žmonės, turintys šeimyninę diabeto istoriją, turėtų ypač atidžiai stebėti miego higieną, cirkadinį ritmą ir vengti dirbtinės šviesos naktį – nes tai tiesiogiai veikia melatonino sekreciją ir per ją – glikemijos reguliavimą. Melatonino papildai šiame kontekste turėtų būti naudojami atsargiai ir tik esant realiam miego sutrikimui – mažiausiomis efektyviomis dozėmis (0,5–2 mg).
Žinant šiuos mechanizmus, galima suformuluoti konkrečias rekomendacijas, kurios padeda palaikyti sveiką cukraus kiekį kraujyje per geresnį miegą:

* Šis straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Esant diabeto ar glikemijos sutrikimų požymiams, kreipkitės į gydytoją endokrinologą.