Apie vitaminą D dažniausiai kalbame kaip apie kaulų ar imuniteto draugą. Tačiau moksliniai tyrimai vis ryškiau atskleidžia kitą jo vaidmenį: vitaminas D tiesiogiai veikia miego kokybę, trukmę ir biologinį laikrodį. Kas trečias lietuvis šio vitamino trūksta ilgiau nei pusę metų – ir tai gali būti viena nepastebėtų žiemos nuovargio bei nemigos priežasčių.
Ilgą laiką buvo manoma, kad vitaminas D veikia daugiausia kaulų ir raumenų audiniuose. Tačiau pastarųjų dvidešimt metų neurologiniai tyrimai parodė ką kitą: vitamino D receptoriai (VDR) aptinkami tiesiai smegenyse – smegenų žievėje, hipokampe ir, svarbiausia, suprachiazminiame branduolyje (SCN). Būtent SCN yra pagrindinis žmogaus biologinio laikrodžio centras, reguliuojantis cirkadinio ritmo ciklus.
Tai reiškia, kad vitaminas D – ne vien metabolinis veiksnys, bet ir neuroaktyvus junginys, galintis tiesiogiai veikti miego ir budrumo reguliavimo mechanizmus. Kai vitamino D lygis kraujyje mažėja, šių smegenų sričių funkcionavimas gali susilpnėti, o biologinio laikrodžio tikslumas – sumažėti.
2018 metais žurnale „Nutrients" publikuotas tyrimas nustatė, kad vitamino D trūkumas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su prastesniu miego efektyvumu – mažesniu santykiu tarp laiko lovoje ir faktiškai miegoto laiko. Kitas tyrimas, apėmęs daugiau nei 3 000 dalyvių, parodė, kad žmonių, kurių vitamino D lygis buvo žemesnis nei 20 ng/mL, miego trukmė buvo vidutiniškai 44 minutėmis trumpesnė nei tų, kurių lygis buvo pakankamas.
Vitamino D įtaka miegui nėra tiesioginis ryšys – ji veikia per du esminius neurocheminius tarpininkus: serotoną ir melatoniną. Supratimas apie šią grandinę padeda paaiškinti, kodėl trūkstant saulės ne tik blogiau miegame, bet ir prasčiau jaučiamės emocionoliai.
Vitaminas D yra reikalingas fermento triptofanhidroksilazės 2 (TPH2) aktyvacijai. Šis fermentas dalyvauja sintezuojant serotoną iš triptofano aminorūgšties smegenų audinyje. Serotoninas – ne tik laimės hormonas. Vakare epifizė (kankorėžinė liauka) konvertuoja serotoną į melatoniną – pagrindinį miego hormoną. Vadinasi, kuo mažiau serotonino, tuo mažiau žaliavos melatoninui gaminti.
Kai vitamino D trūksta, ši gamybos grandinė sutrinka dvejopai:
Be to, vitaminas D tiesiogiai reguliuoja vadinamuosius „miego genus" – AANAT (arylalkilamino N-acetiltransferazės) geno ekspresiją, kuris yra esminis melatonino biosintezės žingsnis. Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad vitamino D trūkumas sumažina naktinį melatonino piko lygį net kelis kartus.
Lietuva yra maždaug 54–56° šiaurės platumos – tai zona, kurioje nuo spalio iki kovo mėnesio saulė per žemai danguje, kad UVB spinduliai, reikalingi vitamino D sintezei odoje, efektyviai prasiskverbtų per atmosferą. Praktiškai tai reiškia, kad pusę metų vitamino D gamyba iš saulės yra beveik nulinė.
Nacionalinių sveikatos tyrimų duomenimis, apie 70–80% lietuvių žiemą turi nepakankamą vitamino D lygį (žemiau rekomenduojamų 30 ng/mL). Europos lygiu vitamino D trūkumas nustatomas 42% gyventojų – ir Baltijos šalyse šis rodiklis dar aukštesnis dėl geografinės padėties.
Būtent žiemą dauguma žmonių pastebi:
2015 metų tyrimas, publikuotas žurnale „Journal of Clinical Sleep Medicine", nustatė, kad asmenys su vitamino D trūkumu du kartus dažniau pranešė apie miego sutrikimus – vėlavimą užmigti, naktinį prabudimą ir dieninę mieguistumą – nei tie, kurių vitamino D lygis buvo pakankamas. Autoriai siūlė vitamino D trūkumą laikyti atskiru rizikos veiksniu nemigai.
Ilgą laiką vitamino D ir miego ryšys buvo tik stebimasis – koreliacinis. Vėlesniai intervenciniai tyrimai pradėjo atsakyti į svarbesnį klausimą: ar vitamino D papildymas pagerina miegą?
2017 metų atsitiktinės atrankos kontroliuojamas tyrimas Irane (87 dalyviai, 8 savaičių intervencija) nustatė, kad grupė, vartojusi 50 000 TV vitamino D kas dvi savaites, pranešė apie reikšmingai geresnę miego kokybę pagal Pittsburgho miego kokybės indeksą (PSQI), lyginant su placebą gavusia grupe. Ypač pagerėjo miego efektyvumas ir dieninė funkcija.
2018 metų Irano Mašhado universiteto tyrimas su 89 hemodializės pacientais parodė, kad vitamino D papildymas sumažino miego sutrikimų sunkumą ir pagerėjo miego trukmė. 2022 metų metaanalizė, apėmusi 9 randomizuotus tyrimus, patvirtino: vitamino D papildymas reikšmingai gerina miego kokybę (p<0,05), ypač tiems, kurių pradinis lygis buvo žemas.
Svarbu pažymėti: tyrimai nerodo, kad vitaminas D yra stebuklingas miego tabletes pakaitalas. Jis veikia kaip pagrindinis biologinis substratas – jei jo trūksta, net ir geriausios miego higienos priemonės gali neduoti visiško efekto.

Vitamino D vartojimo efektyvumas priklauso ne tik nuo dozės, bet ir nuo vartojimo laiko. Ir čia yra dažnai daroma klaida, kuri gali turėti priešingą efektą nei norima.
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja suaugusiesiems vartoti 800–2000 TV (20–50 µg) per dieną rudens–žiemos laikotarpiu. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) nurodo saugią viršutinę ribą suaugusiesiems – 4000 TV per dieną. Tiems, kurių vitamino D lygis yra labai žemas (žemiau 10 ng/mL), gydytojas gali rekomenduoti trumpalaikę papildymo schemą su didesnėmis dozėmis, tačiau tai turi būti daroma prižiūrint specialistui.
Optimalus vitamino D lygis kraujyje, siekiant miego naudos, daugelio tyrimų duomenimis, yra 40–60 ng/mL (100–150 nmol/L). Daugumai lietuvių žiemą šis lygis nesiekia net 20 ng/mL, todėl papildymas yra pagrįstas.
Tai kritiškai svarbus niuansas: vitaminas D turėtų būti vartojamas ryte arba dieną – ne vakare ir ne prieš miegą.
Kodėl? Vitaminas D yra riebaluose tirpus steroidinis hormonas, kuris veikia kaip genetinis reguliatorius. Vartojamas vakare, jis gali:
Geriausias laikas – ryte su pusryčiais, kartu su riebiu maistu (vitaminas D geriau absorbuojamas riebalų aplinkoje). Vidurdienis taip pat tinkamas. Vitaminas D natūraliai siejamas su dienine fotoperiodo faze – ir jo vartojimas turėtų atitikti šį biologinį ritmą.
Rinkoje yra dvi pagrindinės formos: D2 (ergokalciferolis) ir D3 (cholekalciferolis). Tyrimai nuosekliai rodo, kad vitaminas D3 efektyviau didina 25(OH)D lygį kraujyje ir ilgiau išlieka aktyvus. D3 taip pat yra ta forma, kurią žmogaus kūnas gamina veikiamas saulės, todėl ji laikoma fiziologiškai artimesne.
Vitamino D ir melatonino derinys yra logiškas žingsnis žiemos miego problemoms spręsti – nes jie veikia skirtingais, bet papildančiais mechanizmais. Vitaminas D – dieninė pusė: palaiko serotonino gamybą, normalizuoja biologinį laikrodį. Melatoninas – naktinė pusė: tiesiogiai suteikia miego signalą epifizei.
Praktinė schema, kurią rekomenduoja daugelis miego specialistų:
Ši kombinacija ypač naudinga lapkričio–vasario laikotarpiu Lietuvoje, kai vitamino D trūkumas ir trumpos dienos kartu sukuria palankias nemigos sąlygas. Vitamino D papildymas pašalina pagrindinį trūkumą, o melatoninas padeda normalizuoti užmigimo laiką.
Prieš pradedant bet kokį papildų vartojimą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir įvertinti vitamino D lygį kraujyje.
* Šis straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir nėra medicininė konsultacija. Esant nuolatiniams miego sutrikimams ar svarstant apie papildų vartojimą, kreipkitės į gydytoją.